Vaidindamas „Spektaklį po spektaklio“, aktorius Aleksandras Rubinovas apkeliavo daugybę Lietuvos ir užsienio festivalių, ne kartą buvo apdovanotas, kol galų gale 2008m. 4-ajame Teatro „Menas“ kamerinių spektaklių festivalyje Panevėžyje laimėjo didįjį pereinamąjį prizą. 

Ką tik baigėsi spektaklis...Tarkim, buvo vaidinamas Viljamas Šekspyras. Aktoriai valosi grimą. O kas po to? Paprastai žiūrovai skirstosi namo, dalindamiesi įspūdžiais iš teatre praleisto laiko – aptarinėja patikusias scenas, žavisi įsiminusiais aktoriais arba keikia jų nemokšiškumą. Aktoriai, nusimetę personažų kostiumus, taip pat negaili kritikos arba komplimentų publikai. Kol pagaliau teatras ištuštėja, ir apmirusiose dekoracijose lieka šeimininkauti tik pelės ir kandys...O jeigu valandėlei neišsiskirstytume? Galbūt į sceną sugrįš bent vienas pavargęs aktorius ir paklaus:“Jums nepatiko? Taip, taip, aš mačiau, jūs vis žvilgčiojote į laikrodį...“ Ir prasidės spektaklis po spektaklio, atverdamas visai kitą, nematomą vaidinimo erdvę, ir leis pažvelgti į teatro kūrėjų darbą iš vidaus. Toks sumanymas kilo aktoriui Aleksandrui Rubinovui. Ką mato, ką girdi, ką mąsto aktorius spektaklio metu, vaidindamas šekspyriškas aistras, žerdamas išmintingas sentencijas? Eilinį kartą kartoja genialų tekstą bei vykdo režisieriaus valią? O galbūt jis mato, kaip jūs priklijuojate kramtomą gumą prie kėdės, krūpčioja nuo jūsų mobilaus telefono skambučio, keikia jūsų kosulį arba negali atitraukti akių nuo dailių žiūrovės kojų, šviečiančių iš po trumpo sijono, pirmoje eilėje. Lyg košmariškam sapne persipina V.Šekspyro pjesių fragmentai, aktorius kartoja scenas iš įsivaizduojamo spektaklio, mėgindamas suvokti, kodėl viena nepavyko, o kita visada jaudina. Jis pasakoja ir apie nevykėlius partnerius, pusiau aklą apšvietėją ir pusiau kurčią garso operatorių, atskleidžia daugybę savo žavingos ir tragiškos profesijos paslapčių. Aktorius atvirai ir nuoširdžiai pasakoja apie savo amato „virtuvę“, atverdamas nemažai kuriozų, nesusipratimų, vykstančių scenoje, bet nematomų žiūrovams. Tikras kontaktas su publika, negailestinga analizė, autoironiška išpažintis, atviras dialogas, kuris kiekvieną vakarą vis kitoks, daro šį spektaklį gyvu ir nepakartojamu.

Premjera 2006 m. rugsėjo mėn.

Bilietai į teatro spektaklius negrąžinami ir nekeičiami. Pavėlavę žiūrovai – neįleidžiami.

Tarptautinis Šekspyro monospektaklių festivalis. Jerevanas (Armėnija) 2006 
    
Tarptautinis monospektaklių festivalis "Atspindys". Visaginas (Lietuva) 2006

VI tarptautinis monospektaklių festivalis "Monoklis". Sankt-Peterburgas (Rusija) 2007
Specialus žiuri prizas

8 tarptautinis monospektaklių festivalis "Vidlunnya". Kijevas (Ukraina) 2007
Monospektaklių tarptautinio forumo direktorių komiteto diplomas
Žiūrovų simpatijų prizas

12-asis festivalis "KAUKUTIS". Kretinga (Lietuva) 2007

5-asis tarptautinis monospektaklių festivalis "Zvaigzdne 2007". Ryga (Latvija) 2007

28-asis tarptautinis mažų formų festivalis "Severnyje vstreči 2007". Nižnevartovskas (Rusija) 2007

7-asis Maskvos tarptautinis vieno aktoriaus teatro festivalis. Maskva (Rusija) 2007

IV-sis kamerinių spektaklių festivalis.  Panevėžys 2008. Didysis pereinamasis prizas.

42 - asis tarptautinis vieno aktoriaus teatrų festivalis "Vroclavo susitikimai". Vroclavas (Lenkija) 2008                                                                                                  GRAND PRIX GERAS. Žemutinio Šlionsko vaivadijos maršalkos prizas.

VI tarptautinis teatrų festivalis "Valbžycho teatrinės fanaberijos". Valbžychas (Lenkija) 2008

3(23) - asis festivalių festivalis "Vieno aktoriaus teatrų Torūnės susitikimai". Torūnė (Lenkija) 2008

"Vieno aktoriaus teatrų tarptautiniai susitikimai". Varšuva (Lenkija) 2008

II Tarptautinis festivalis "Teatras. Čechovas. Jalta". Jalta (Ukraina) 2009

Trečiasis tarptautinis vieno aktoriaus spektaklių festivalis "BGMOT '10"
Gabrovas (Bulgarija) 2010
Diplomas už sėkmingą interaktyvų spektaklį.