Seniai seniai kinų žemėje, kur visi žmonės - kinai, gyveno kaprizingas imperatorius (irgi kinas). Turėjo jis viską - puikius rūmus su sodu, daug tarnų ir visokių kitokių turtų, kaip ir dera tikram valdovui. Bet vieną dieną imperatorius sužinojo, kad jo šalyje gyvena lakštingala, kuri žavi visus savo giesmėmis. Pats jos niekad nebuvo matęs, todėl įsakė sugauti paukštelį ir pristatyti jam į rūmus. Imperatoriaus noras buvo išpildytas. Kurį laiką lakštingala džiugino imperatorių savo nuostabiu balsu, bet netrukus jis gavo naują dovaną - dirbtinę lakštingalą. Naujas žaislas atrodė daug gražiau už gyvą paukštį - buvo nusagstytas deimantais, giedodamas nepavargdavo, o panorėjus jį buvo galima tiesiog išjungti. Ir tikroji lakštingala tapo nebereikalinga...
      Ar jums neatrodo, kad toks mažas imperatorius kartais gyvena kiekviename iš mūsų? Juk mes taip dažnai susižavime tuo, kas blizga, kas netikra ir pigu, o tikrąjį grožį iškeičiame į spindintį popierėlį... H.K.Andersenas savo pasakoje mėgina nušluoti blizgias vienadienes dulkes ir atverti mums gilesnes vertybes, be kurių mūsų pasaulis taptų menkas ir skurdus.
       

Premjera - 1998 m. gruodžio mėn.

Bilietai į teatro spektaklius negrąžinami ir nekeičiami. Pavėlavę žiūrovai – neįleidžiami.

Lietuvos vaikų teatrų festivalis - konkursas "Teatrai vaikams". Vilnius (Lietuva) 1999
Prizas už geriausią scenografiją.

Fortūnos diplomas dailininkui Sergėjui Bocullo už scenografiją ir kostiumus spektakliui. Kaunas (Lietuva) 1999

24-asis "Lietuvos teatrų pavasaris". Kaunas (Lietuva) 2002