Legendinio prancūzų pasakoriaus istoriją apie Batuotą katiną žino visi. Vargšas jaunuolis gauna iš pirmo žvilgsnio nevertingą tėvo palikimo dalį – katiną. Nuskriaustas ir nelaimingas jis iškeliauja į pasaulį ieškoti laimės. Kur ji? Ten, kur žiba pinigai,  prabangūs rūmai ir karališki turtai ar nuoširdžios ir pasiaukojančios draugystės džiaugsme? Kauno kamerinis teatras savo mažiems ir dideliems žiūrovams dar kartą seka šią nuotaikingą pasaką apie draugystę, apie tai, kaip godumas gali užtemdyti akis ir protą, apie tikrąsias vertybes, kurių nenusipirksi už jokius pinigus – žmogiškumą, meilę, ištikimybę. Apie tai, kad laimingas gali būti ir po pušim, jei šalia tavęs – tikras draugas...Šarlio Pero siužetą sueiliavo ir „po pušim nuvedė“ poetė Daiva Čepauskaitė, karališkais rūbais aprengė Sergejus Bocullo, tylą užpildė kompozitorė Zita Bružaitė, visus surikiavo režisierius Aleksandras Rubinovas, vaidina teatro žmonės ir pelės...

Mesjė Pero šiek tiek kitaip parašė.

Mes pasakosim gal ne taip, kaip dera,

Mesjė Pero, iš karto atsiprašom...

Jis mums atleis. Rašytojas jis geras.

Premjera 2007 m. gruodžio mėn.

Bilietai į teatro spektaklius negrąžinami ir nekeičiami. Pavėlavę žiūrovai – neįleidžiami.

Fortūnos diplomas aktorei Astai Steponavičiūtei už Batuoto katino vaidmenį spektaklyje. Kaunas (Lietuva) 2008