„Penki vakarai" - spektaklis pagal legendinę rusų dramaturgijos klasiko Aleksandro Volodino (1919-2001) pjesę.
Aleksandras Volodinas - dramaturgas, scenaristas, poetas - yra laikomas visa Rusijos teatro ir kino epocha. Jis rašė apie tarybinius žmones, kurie buvo „jokie", grąžindamas jų gyvenimui tikrąjį turinį, suteikdamas savo herojams galimybę tiesiog gyventi ir išgyventi bei tapti „kažkuo". Jis rašė apie tai, kas iš tikrųjų būdinga kiekvienam žmogui, nepaisant ideologijų ir laikmečio padiktuotų skambių žodžių, jis atstovavo paprastam žmogiškumui, kurį iškraipė komunizmas ir stalinizmas.
Nors pjesės veiksmas vyksta tolimoje sovietmečio realybėje, pasakojimo tema nė kiek nepasenusi ir gyva. Jis ir Ji, tarsi tarybinių laikų Penelopė ir Odisėjas, kažkada pamilo vienas kitą, išsiskyrė ir susitiko tik po septyniolikos metų. Per tą laiką praūžė Antrasis pasaulinis karas, buvo išgyventa Leningrado blokada ir atstatyti socialistinės gerovės pamatai. Šiame „sovietinės kasdienybės muziejuje" paprasti žmonės, nepasižymėję jokiais neeiliniais žygiais ir darbais, išgyvena dramatiškas savo laimės paieškas. Tai istorija, parodanti, koks be galo paprastas ir sudėtingas gali būti dviejų žmonių kelias į laimę. Tai jautri istorija apie laimę ir galimybes ją pasiekti su aiškiomis moralinėmis koordinatėmis ir laiminga pabaiga. Tai istorija apie likimo trapumą ir sielos švarumą. Šis paprastas pasakojimas šiuolaikinės dramaturgijos įmantrybių fone ypatingai sušildo nesupainiotu supratimu apie gėrį ir blogį, padorumą, sąžiningumą, teisingumą, asmeninę laisvę.
„Keičiasi epochos, technologijos, santvarkos, bet atraminiai žmogiški postulatai išlieka tie patys - meilė, draugystė, ištikimybė, šeima. Kinta tik istorinis ar socialinis fonas, o žmogiškos aistros nesikeičia. Šiandien mes dažnai susiduriame su meilės, ištikimybės, įsipareigojimo niveliacija, o šioje pjesėje radom šias sąvokas grynas ir nepakitusias. Egzotika tapusioje tarybinėje praeityje žmogaus mikropasaulis išlikęs jautrus ir pažeidžiamas, todėl ši pjesė yra aktuali ir šiandien. Be to tradicinė dramaturgija gali paįvairinti Kauno kamerinio teatro repertuarą", - teigia spektaklio režisierius Algimantas Pociūnas.
Premjera - 2011 balandžio mėn.
Bilietai į teatro spektaklius negrąžinami ir nekeičiami. Pavėlavę žiūrovai - neįleidžiami.
