Kas tik pasakose nedraugauja - ir katė su pele, ir šuo su kate, ir katinas su gaideliu, ir lapė su vilku. Šį kartą Kauno kameriniame teatre susidraugavo Lapė ir Višta. Kitaip ir būti negalėjo. Nors pradžioje atrodė, kad tokios skirtingos būtybės negali rasti bendros kalbos: vienai rūpi išorinis blizgesys, uodegos šukuosenų mados bei gardi vištiena, o kita, pavargusi nuo žemės kapstymo darbų, neturi laiko manikiūrui. Tačiau vėliau paaiškėja, kad tie skirtumai visai nedideli ir neesminiai, o panašumai daug rimtesni. Abi jos vienišos ir pasiilgusios draugystės. Juk kas gali būti smagiau už jaukų vakarą kartu, už ką tik draugo iškeptą pyragą ir šiltus pašnekesius?
„Lapė ir višta" - paprasta, smagi ir jauki pasaka patiems mažiausiems apie tai, kad tikras draugas yra didžiausias turtas, o jo buvimas šalia yra geriausia dovana, daug vertingesnė net ir už gardžiausią vištienos kepsnį.
