VĖJO PRIGIMTIS

Režisierius(-ė): Gildas ALEKSA
Trukmė: 1 val.
Premjeros data: 2018 m. spalio 26 d.
  • Sielai
  • Nauja!
Atgal
Artimiausi
spektakliai
12-27 Ketvirtadienis
19:00 val.
Didžioji salė
01-24 Ketvirtadienis
19:00 val.
Didžioji salė
01-25 Ketvirtadienis
19:00 val.
Didžioji salė
Režisierius(-ė): Gildas ALEKSA
Autorius(-ė): Amos OZ
Aktoriai: Povilas BUDRYS, Matas DIRGINČIUS, Karolis KASPERAVIČIUS
Kompozitorius(-ė): Jokūbas TULABA
Dailininkas(-ė): Aistis LANSBERGAS
Scenografas ir šviesų dailininkas: Aistis LANSBERGAS
Kompozitorius: Jokūbas TULABA
Iš anglų kalbos vertė: Gytis KUDARAUSKAS
Į anglų kalbą vertė: Nicholas de LANGE ir Philip SIMPSON

„Jie negali mylėti visa širdimi, ir nekęsti negali visa širdimi“

„Vėjo prigimtis“ – tai pasakojimas apie kartų skirtumus, apie tai, kokią įtaką tėvai gali daryti jauno žmogaus pasirinkimams – siekti savo ar tėvų suformuotų idealų? „Tai spektaklis sūnums ir jų tėvams, tėvams ir jų sūnums apie tą vyrų pusę, kurios nerodome. Ne apie nerodomus jausmus, bet lūkesčius, kuriuos tėvas iškelia virš sūnaus galimybių juos pasiekti. Ir apie neišvengiamą gėdos jausmą, kurį patiriame todėl, kad per daug stengėmės“, – spektaklio temą pristato režisierius Gildas Aleksa.

Amos Oz (Amos Klausner) – vieno žymiausių gyvų Izraelio rašytojų ir intelektualų, prozininko, žurnalisto, pelniusio daugybę prestižinių literatūrinių apdovanojimų apsakyme „Vėjo prigimtis“ analizuojami dviejų priešingų charakterių ir požiūrių tėvo ir sūnaus santykiai. Tėvas – griežtas kovotojas už laisvę, gyvenimą ir namų šilumą paaukojęs darbui, todėl to paties besitikintis ir iš sūnaus. Sūnus – sentimentalus, meniškos sielos vaikinas, gimęs laisvoje visuomenėje. Šis personažų skirtingumas daro įtaką jų santykiams ir galiausiai nuveda iki tragiškos baigties.

„Motinos ir sūnaus santykis – plačiai tyrinėtas, o štai tėvo ir sūnaus – ne. Būdingas tėvo ir sūnaus santykio modelis – sūnus arba bando įtikti tėvui, arba bando nebūti toks kaip jis. Todėl spektaklyje keliu klausimą: kaip jauno vyro identitetą keičia jo tėvo paveikslas?“ – tėvo ir sūnaus santykio problematiką analizuoja režisierius.

Jaunosios kartos režisierius Gildas Aleksa spektaklį skiria vyriškajai auditorijai: vyrams ir jų tėvams, tėvams ir jų sūnums. Kūrybinę komandą sudaro taip pat vien vyrai, visi išgyvenantys spektaklyje paliečiamą temą – tėvų lūkestį, dedamą į sūnus. O taip pat – jaunimui. Tačiau jaunystė čia suprantama ne kaip jaunimo elgesio atkartojimas, būdingo žodyno, technologijų naudojimas, o kalbėjimas apie „nemadingas“, tačiau jaunam žmogui svarbias problemas. „Bijome kalbėti apie tai, kad esame priklausomi nuo tėvų. Tačiau visiškai nepriklausomiems būti neįmanoma – kad ir kokio amžiaus bebūtume, tėvams visuomet išliksime vaikais. Daug dalykų, ateinančių iš šeimos, mus varžo ir daro priklausomais. Apie tai ir kalbu šiame spektaklyje, pasitelkdamas ilgų monologų formą“, – teigia Gildas Aleksa.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba


Nuotraukų galerija

Užsisakykite
Mūsų naujienlaiškį

Ir gaukite informaciją pirmieji!