„Olympian Machine“
Garso instaliacija-performansas
„Olympian Machine“ – kūrinys 12-ai balsų, pristatomas kaip audiovizualinė 12-os garsiakalbių instaliacija. Įrašų metu į studiją vienai valandai po vieną buvo pakviesti kūrinio dalyviai. Kiekvienam individualiai buvo perskaityta kelių puslapių apimties Homero „Iliados“ santrauka, po kurios kiekvienas dalyvis buvo paprašytas atpasakoti, ką jis / ji prisimena iš ką tik girdėto teksto. Įvairūs asmeninio pobūdžio nukrypimai nuo „Iliados“ teksto buvo labai laukiami, tačiau niekaip neskatintini, kad nebūtų prarastas asociacijų spontaniškumas. Šiame kūrinyje klausytojai išgirsta balsų polilogą, persvarstantį istorijos, atminties ir komunikacijos klausimus.
„<...> Be kiekvieno papasakoto mito, yra ir dar vienas, neįvardijamas, nepapasakotas. Kitas, kuris moja iš šešėlių, išnyra tik aliuzijų, fragmentų, atsitiktinumo pavidalu, ir niekas nedrįsta jo papasakoti kaip vienos istorijos“ (Robertas Calasso, „Kadmio ir Harmonijos vedybos“).
2019 m. Arturas Bumšteinas apdovanotas Boriso Dauguviečio auskaru už garsinių eksperimentų integraciją į naujas teatro formas (garso instaliaciją-performansą „Olympian Machine“ ir performansą „Blogi orai“).
Kritiniai atsiliepimai
Dvylikos žmonių filosofiškus, humoristinius ar fantasmagoriškus pasisakymus, atskleidžiančius sutrikimą, pasipiktinimą, susijaudinimą, Bumšteinas sudėliojo į prasmių, nuomonių, tembrų ir nuotaikų koliažą. „Olympian Machine“ – tai savotiškas atminties tyrimas, atskleidęs, kaip įvairių žmonių pasakojimuose pasikartoja tos pačios temos, žodžiai, vardai, emocijos, asociacijos.
Rasa Murauskaitė, Kultūros barai
„Olympian Machine“ išgrynina ir perteikia žmogaus minčių „bangavimus“. Kita vertus, šie bendri, o kartu ir labai skirtingi faktų perinterpretavimai kelia abejonę žmonijos susikalbėjimo pajėgumu. Ar išgirsti, atsiminti ir suprasti tai, kas sakoma, apskritai įmanoma?
Vaiva Martišauskaitė, menufaktura.lt
„Olympian Machine“ – jautrus, įvairiapusiškas, ironiškas ir dinamiškas kūrinys, siūlantis valandos trukmės muzikalią monologų režisūrą ir nuolatinę prasmių kaitą.
Aušra Kaminskaitė, lrt.lt
Keista, pabaigoje palieki tas vargšes garso kolonėles kaip artimus žmones. Ir „Iliada“, užklupusi tave nepasiruošusį spektaklio pradžioje, tampa ne tokia jau tolima. Bravo ir bis.
Jūratė Visockaitė, Literatūra ir menas
Premjera: 2018 m. balandžio 17 d., Menų spaustuvė, Vilnius, 7-asis šiuolaikinės operos festivalis NOA (Naujosios operos akcija)
Lietuvių kalba be surtitrų
Our website uses cookies. We use these cookies for statistical and marketing purposes.
If you consent to the use of these cookies, please click “accept” and continue browsing our website.
Our request form uses Google Recaptcha which helps us distinguish you from online robots sending us spam messages.
Thus to ensure the functioning of this request form, you have to click "accept performance cookies".
You can select which cookies are to be accepted.
Find out more about our Cookies and Privacy Policy.
Functionality (necessary) cookiesThese cookies are essential to the functioning of the website and they cannot be disabled. They do not store any personally identifiable information and are deleted once you leave the website. |
|
Performance CookiesThese cookies are used to measure the use of the website and traffic sources in order to gain information required to improve the functioning of the website. These cookies help us to determine which pages are the most popular and to learn about the users’ browsing habits. To this end we use the Google Analytics statistical engine. We do not disclose any information we have collected. All information gathered is completely anonymous and cannot identify you personally. |
|
Marketing cookiesThese third-party cookies are used to display ads personalized to your needs. We use cookies that help us to collect information on your web surfing behaviour and allow us to learn about your interests so that we could display only those ads that are relevant to you. Leave this box unchecked if you do not want us to show you any advertising. |