Amžiaus cenzas: N-14
Monodramos „Būti“ epicentre – jauna mergina Elena, kuri pirmą kartą gyvenime pati turi priimti svarbų, tačiau netikėtą ir labai sudėtingą sprendimą. Žinia apie neplanuotai užsimezgusią gyvybę priskiriama prie didžiausių gyvenimo sukrėtimų, nes sprendimo akimirką žmogus suvokia, kad gyvenimas bet kuriuo atveju pasikeis negrįžtamai. Pasimetus dėl patiriamo streso Elena užsirašo abortui, tačiau prieš tai yra pakviečiama apsilankyti konsultacijoje, kur specialistės patvirtintų jos apsisprendimą. Elena nė nenutuokia, kad šis vizitas bus lemtingas.
Dovilės Katiliūtės sukurtos spektaklio dramaturgijos pagrindas – tikros moterų, susidūrusių su neplanuotu nėštumu ar abortu, istorijos. Dokumentinė medžiaga suteikia pjesei intymumo, autentiškumo, atskleidžia itin jautrias temas, kuriomis visuomenėje kalbėti dažnai nepatogu. Ką pasirinkti? Nėštumo nutraukimą ar gimdymą neturint jokios paramos? Spektaklyje atskleidžiami būties ieškojimai - kaip „būti“? Kaip gyventi su savo pasirinkimu? Kaip kovoti su šių pasirinkimų psichologinėmis pasekmėmis, nugalint socialinę atskirtį ar vienišumą. Ką mums reiškia būti? Ar mes iš tiesų esame? Ar mes turime teisę spręsti, ar gali būti kiti? O gal sprendimo metu yra tik kiti?
Spektaklio baigiamoji dalis – su neplanuotu nėštumu ar abortu susidūrusių žmonių fotografijų paroda „Esu“, kurią lydės tikros jų istorijos. Dokumentinė paroda skirta atskleisti realius šio reiškinio mąstus šiandieninėje Lietuvoje. Po spektaklio žiūrovai turės galimybę pasinerti į gyvus, be galo jautrius ir tikrus liudijimus, kurie teatro fikciją perkels į realybę primenant, jog teatras tėra melas apie tiesą, o gyvenime režisieriai esame mes patys.
Režisierė L. Krivickaitė – „Spektaklyje gausu dviprasmiškumo, šmaikščių situacijų bei nesusipratimų, dažnai žmonės vengia sunkiomis temomis kalbėti atvirai. Spektaklyje vyraujanti pakili nuotaika, komiškos situacijos bei humoras tarsi natūrali pagrindinės herojės apsaugos priemonė. Užuot moralizavę ar gazdinę problema, mes ją pateikiame kaip natūralų, žmogaus suformuotą reiškinį, kuris prasidėjo atsiradus galimybei kontroliuoti žmonijos gimstamumą. Neplanuotas nėštumas ar aborto reiškinys iš pažiūros labai tamsios temos, tačiau pasirinkus tinkamą pažinties būdą ši istorija pasakojama edukuojant žiūrovą, skatinant jį permąstyti savo atsiradimą bei tikslą šiame pasaulyje. Žmogiškasis skausmas dažnai priverčia atsigręžti į esmines vertybes, todėl spektaklyje daug meilės ir šviesos, o pasirinkti, būti ar ne- kiekvieno asmeninis reikalas.“
Būti negalima nebūti. – kur dėsime kablelį?“
Scenografijos ir kostiumų dailininkė : Aistė Alksnytė;
Dramaturgė : Dovilė Katiliūtė;
Šviesų dailininkas : Kristupas Biržietis
