ConTempo OFF I Renginiai didžiojoje salėje

Kasa Kosa Koltūnas – besitęsiantis procesas-tyrimas, kuriame ieškoma santykio su tuo, kas gyvuoja mums už nugaros ir ko negalime pasiekti. Pasitelkiant somatines praktikas, kai koncentruojamasi į fizinius pojūčius, siekiama įsiklausyti į nugarinę kūno dalį, taip tarsi atkuriant ryšį su praeitimi, plytinčia mums už nugaros, švelniai stumiančia mus priekin. Mokomasi jausti, žvelgti ir judėti savo nugara, patekti į atbulinį, atvirkščią pasaulį, kuriame atsiveria neracionali ir pasąmoninė žmogiškumo dalis. Vietoje veido taip pat veikia jo „nugara“ – galvos plaukai, iš gyvo kūno išaugusi negyvoji jo dalis, yranti ir kartu įgaunanti galią palaikyti ryšį su ne-gyvųjų pasauliu. Į daugiareikšmę kasą pinasi su lietuvių ir ukrainiečių mitologija susijusios asociacijos: išnyra tai seserų Laimos ir Giltinės figūros, dažnai vaizduojamos dvisėda raitos ant vieno žirgo, tai beveidis ukrainietiškos lėlės motankos siluetas.  

Šis kūrybinis procesas plėtojamas tarsi archeologiniai tyrinėjimai – ieškojimas to, kas jau yra nugulę kūne, apjungiant vaizduotę, pojūčius ir asociacijas į nuolat kintančią visumą. Su žiūrovais bus dalijamasi ne išbaigtu fiksuotos formos spektakliu, bet šių „kasinėjimų“ radybomis. 

Anna Fedoronchuk ir Beatričė Zaveckaitė yra Briuselyje užgimęs kūrybinis duetas, veikiantis choreografinių ir kūno praktikų bei fotografijos laukuose. Šalia domėjimosi kūnu ir performanso menu, atlikėjos taip pat reguliariai dalyvauja eksperimentinio muzikinių improvizacijų kolektyvo L.I.E. Bxl veikloje, vysto horizontalaus bendradarbiavimo modelius.  

Anna, šokėja ir atlikėja iš Odesos ir Beatričė, šokį ir teatrą atradusi kursuose Italijoje, pradėjo bendradarbiauti paskutiniais bakalauro studijų šiuolaikinio šokio mokykloje P.A.R.T.S. metais. Jų bendra veikla kyla iš domėjimosi mažiau prieinamomis ar pastebimomis judesių plotmėmis, kurios nėra apibrėžtos specifinės šokio technikos, bet pasiekiamos pojūčių, asociacijų, somatinių tyrinėjimų pagalba. 

Kamerinė opera „Jūreivis“ buvo sukurta pagal vienintelę portugalų rašytojo Fernando Pessoa pjesę. Tai meditacija apie svajonės ir realybės prigimtį. Operoje pasakojama apie tris seseris, budinčias prie ketvirtosios – mirusios – sesers urnos. Kad praleistų budėjimo laiką, jos dalijasi prisiminimais apie savo galbūt niekada nepatirtas praeities akimirkas ir svajonėmis, iš kurių viena – apie Jūreivį, atsidūrusį negyvenamoje saloje. Pasakojimų paskatintos seserys kvestionuoja realybės, mirties ir svajonės prigimtis: galbūt jos pačios tėra nežinomo svajotojo vaizduotės iliuzijos? 

Operos kūrėjai – režisierius Jonas Kuprevičius ir kompozitorius Lukas Butkus – minimalistinėmis priemonėmis atskleidžia šio neretai nepastatomu laikomo Pessoa kūrinio temas kamerinės operos formate. Anot kūrėjų, operos žanras suteikia galimybę išreikšti Pessoa teksto žaismą, o muzika, įkvėpta baroko epochos dvasios, veikia su tekste keliamų egzistencinių klausimų poetiškumu. „Jūreivis“ – tai ne tik opera, bet ir proga peržengti svajonę ir realybę skiriančias ribas bei paskęsti muzikiniame patyrime.

Režisierius: Jonas Kuprevičius
Kompozitorius: Lukas Butkus
Kostiumų dailininkė: Elena Marija Veleckaitė
Solistai: Salomėja Petronytė, Liepa Ribokaitė, Ūla Marija Zemeckytė ir Ignas Ščesnulevičius.
Kūrinio eskizas sukurtas MMLAB Erdvė projekte
Kūrinio pristatymo rėmėjai UAB „Ivabaltė“