Naujienos

Atgal

ANDRA KAVALIAUSKAITĖ: Mūsų tikslas – kalbėti ir kalbėti(s) apie ką kartais norisi tylėti.

  2019-09-11

ANDRA KAVALIAUSKAITĖ: Mūsų tikslas – kalbėti ir kalbėti(s) apie ką kartais norisi tylėti.

Režisierė Andra Kavaliauskaitė dalinasi mintimis apie savo spektaklį "KI(t)OKIA".

Spektaklio-koncerto  tema – abortai ir ką išgyvena tokį sprendimą priėmusi moteris. Kas paskatino imtis šios sunkios, bet jautrios temos?

Tyla – didžiausias skatinamasis vaistas prakalbti šia tema. Taip, apie abortus prakalbta garsiai ir, tarsi, dažnas žino, kas jis toks, kur, kaip ir iki kurio mėnesio jis atliekamas, tačiau ties čia neretai žinios ir pasibaigia. Retas žino, kas vyksta po išvalymo. Kaip jis paliečia (jei paliečia) tokį sprendimą priėmusius ir patyrusius. Ir čia kalba eina ne tik apie moterį (merginą), kalba eina apie vyrą (vaikiną), šeimas. Tie, kurie sako, kad išsivalymas – vienos dienos įvykis, klysta. Dėl neišgedėto skausmo, gėlos ir ne vienerius metus tebesitęsiančios gėdos jausmo kenčia ne vienas žmogus. Tuomet ir kyla klausimas: kiek mes išties žinome apie gyvybę? Apie abortą ir jo padarinius? Ar jis tikrai vienos dienos įvykis? Ar gyvybė pirmąjį mėnesį tėra tik taškas, tik ląstelė? Kiek tėvų žino, kad kai kurie paaugliai mylisi be apsisaugojimo priemonių, nes juk yra skubiosios kontracepcijos tabletės ir jas merginos geria per mėnesį kelis kartus? Kol tėvai, mokytojai gėdijasi namuose ar mokyklose kalbėti apie intymų gyvenimą, paaugliai jį jau gyvena ir bando atrasti, suprasti, kaip viskas turi vykti. Ar tikrai normalu sakyti: taigi internetas visko pilnas, patys susiras? Arba: taigi jam dar tik trylika metų, apie kokį mylėjimąsi mes kalbame? Kol tėvai piktinasi ir dievagojasi, kad  jų vaikai tikrai dar nieko bendro neturi su intymiu gyvenimu, šie sėdi, žiūri vienas į kitą, perverti baimės ir nežinomybės, ką tik pamatę dvi rožines juosteles (nėštumo teste). Ir tai nėra telenovelė, tai – gyvenimas.  Šiame monospektaklyje-koncerte ne gąsdiname, ne bauginame, o pasakojame istoriją ir keliame klausimus, neduodami jokio atsakymo. Vien tam, kad po spektaklio tėvai ir paaugliai, artimieji galėtų pokalbį pratęsti namuose. Tai puiki galimybė prakalbti bei padėti gražų pamatą. Ir ne tik tėvams ir vaikams, poroms... Taip, šis monospektaklis nėra lengvas, bet atveriantis galimybę kalbėtis. Tą ateinantys turi žinoti.

Monospektaklis-koncertas paremtas trimis tikromis moterų istorijomis. Ar šios istorijos pačios jus pasiekė, ar tikslingai jų ieškojote? Kaip vyko „tyrinėjimo“ procesas.


Šis procesas – kaip netrumpa kelionė traukiniu, kaskart išlipant tam tikrose stotelėse ir vėl keliaujant toliau. Jeigu trumpai, mūsų kelionė atrodė taip:
pirma stotelė – mama, auginanti tris vaikus;
antra stotelė – šeimos centras;
trečia stotelė – krizinio nėštumo centras;
ketvirta stotelė – 3 (atskiri) pokalbiai su moterimis patyrusiomis abortą;
penkta stotelė – Rachelės vynuogynas;
šešta stotelė – premjera.

 
Ir ties šeštąja stotele niekas nesustoja. Šiuo metu bendraujame su mama ir jos mergaite, kuri laukiasi būdama labai jauno amžiaus. Pasimetimas, baimė, kaltė, nusivylimas, tikėjimas, meilė – daugybė jausmų regimi plika akimi. Ir čia atsiveria dar kiti klodai, kurių niekada neišrašytumei iš fantazijos. Čia akivaizdžiai pamatai, kiek daug žmonių norinčių ir galinčių padėti yra šalia mūsų ir kokia stipri jėga esame, kai būname ne po vieną. Kad ne mitas ir ne reklaminis triukas, jog šeimos ir Krizinio nėštumo centrai nori ir gali padėti ateiti gyvybei į šį pasaulį, jie išties tą puikiai daro ir tą regiu savomis akimis. Nepaprastai gera tai jausti ir matyti. Tikiu, kad šiuo traukiniu dar keliausime ne vienerius metus ir išlipsime ne vienoje stotelėje, kad toliau keliautume stipresni, tvirtesni ir tikresni, nei buvome ligi šiol.  Tikiu, kad monospektaklis-koncertas pavasarį skirsis savo istorija nuo to, koks jis yra šiuo metu. Labai smalsu. Labai laukiame kiekvieno susitikimo su žiūrovais. Pirmasis buvo ypatingai jautrus. Matysime, koks bus antrasis.

Kokias kerteles išjudinsite ir kokius esamus burbulus susprogdinsite šiuo spektakliu?


Mes jų nesprogdinsime. Mes juos jaukinsimės ir stengsimės pasižiūrėti, kas glūdi jų viduje. Sprogdinti yra viena, susipažinti ir atsirinkti – visai kas kita. Sprogdinti nėra mūsų tikslas. Mūsų tikslas – kalbėti ir kalbėti(S) apie ką kartais norisi tylėti.

______________________________________________________________________________________________

Informacija apie spektaklį

Spektaklį galima pamatyti festivalio Išeities taškas metu, Rugsėjo 19 d. 18:00. Po spektaklio vyks diskusija. Joje dalyvaus Mergaičių ir moterų akademijos atstovės – gydytojos akušerės ginekologės Raminta Baušytė, Lina Andrijauskienė ir Ieva Šiaudinytė. Visa informacija apie spektaklį čia.

Bilietus platina Tiketa.

Užsisakykite
Mūsų naujienlaiškį

Ir gaukite informaciją pirmieji!