Naujienos

„Pasaulį pražudys ne bombos, o žmonių abejingumas“, – yra pasakęs Augustas Boalis, forumo teatro pradininkas. Abejingais nelikti smurto artimoje aplinkoje atvejams kvietėme kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos projektu „Renkuosi gyvenimą. IŠGIRSK“, kuriuo siekiama informuoti visuomenę apie smurtą artimoje aplinkoje bei pagalbą, kurią galima gauti ir suteikti pastebėjus galimą smurto atvejį.

Kas yra smurtas artimoje aplinkoje? Kaip jį atpažinti ir elgtis pastebėjus smurto atvejį? Apie tai diskutavome kartu su visuomenės sveikatos, policijos, moterų teisių bei jaunimo problemų specialistėmis, o smurtines situacijas inscenizavo ir kartu su publika analizavo Kauno miesto kamerinio teatro aktoriai: Vytautas Gasiliūnas bei Raimonda Kimbraite, kameriniame teatre vedantys forumo teatro edukacines programas, skirtas skatinti visuomenę nelikti abejingais gyvenimo žiūrovais, o aktyviai įsitraukti į opiausių nūdienos problemų (psichologinio ir fizinio smurto, socialinės nelygybės ir kt.) analizavimą bei sprendimą.

Tikslas – sveika ir saugi visuomenė

Visuomenės sveikatos stiprinimo ir stebėsenos skyriaus vedėja Lina Kleinauskienė skatino išgirsti ir būti atviriems sau bei šalia esantiems – jei matome, kad kažkam reikalinga pagalba, būti atsakingu ir ieškoti pagalbos.

Specialistės užduotis esanti, kad visuomenė būtų sveika ne tik išoriškai, bet ir viduje, o šis projektas, pasak jos, būtent ir prisideda prie to, kad kiekvienas kas rytą atsikėlęs galėtų šypsotis gyvenimui ir stengtis, kad šalia esantys žmonės būtų saugūs.

Lengva kalbėti apie tai, kas yra gražu, bet labai vertinga ir stipru išdrįsti kalbėti ir apie sunkius, skaudžius dalykus. Pasak specialistės, būti drąsiu yra didelė dovana kiekvienam. Neatsitiktinai renginiui pasirinkta vieta teatras, kuriame žmonės tiek verkia, tiek juokiasi.

„Linkiu, kad gyvenime būtų daugiau šypsenos arba ašarų iš laimės. Tikiu, kad iš čia išėję dar atviriau ir garsiau galėsite kalbėti apie tai, kas vyksta šalia mūsų“, – sakė Lina Kleinauskienė.

Sunkiai atpažįstama smurto rūšis

Esama ne tik fizinio, bet ir kitokių formų smurto, kurį sunkiau atpažinti: seksualinis, ekonominis, psichologinis smurtas. Kai smurtas pasireiškia fiziniu būdu, jis matomas, apčiuopiamas, tuo tarpu kitos smurto rūšys yra sunkiau užčiuopiamos, įrodomos.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės, smurtas artimoje aplinkoje, žvelgiant į visų nusikalstamų veikų masyvą, užima bene didžiausią vietą. Policijos institucija daug investavo į policijos pareigūnų mokymus, kaip atpažinti ir reaguoti tokiais atvejais bei pagalbos priemones nukentėjusiems. Dalis gaunamų pranešimų nepasitvirtina, dėl dalies pradedami ikiteisminiai tyrimai arba priimami sprendimai vadovaujantis Lietuvos įstatymais. Policija ragina išgirsti, nenutylėti ir visais atvejais pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Visais atvejais geriau informuoti, nelikti abejingais ir taip išvengti skaudžių pasekmių“, – teigia Joana Gudelytė.

Specializuotų centrų pagalba

Specializuotos pagalbos centras yra nevyriausybinė organizacija, teikianti specializuotą pagalbą nukentėjusiems asmenims nuo 16 m. Iš viso Lietuvoje veikia 17 tokių centrų, kurie kasdien gauna pranešimus apie smurto atvejus artimoje aplinkoje ir juos analizuoja, teikia psichologo, teisininko, specializuoto konsultanto pagalbą nukentėjusiems.

„Žmonės, patekę į tokią situaciją, būna pasimetę, išsigandę, jiems sunku identifikuoti patirtą smurtą. Pokalbis su specialistu padeda susivokti nukentėjusiam, kas įvyko ir ką daryti toliau“, – teigia Moterų teisių asociacijos direktorė Vilija Žukauskaitė.

Nepagarba – smurto šaltinis

Dažniausiai užduodamas klausimas – nuo ko prasideda smurtas? Tai, pasak Vilijos Žukauskaitės, prasideda nuo nepagarbos vienas kitam, galios, kontrolės demonstravimo vienas kito atžvilgiu. Jei dar prieš prasidedant santykiams žinotume, kad partneris naudos prieš mus smurtą, tokių santykių net nepradėtume. Tačiau realybėje visa tai yra paslėpta. Po teiginiu „aš tave myliu“ paslepiami draudimai, pavydas, nurodymai, ko nedaryti. Visa tai yra kontrolė. Tačiau žmonės negali vienas kito kontroliuoti, poros santykiuose turi būti susitarimas.

Dar viena problema, kad neskiriame, kas yra smurtas, o kas – konfliktas. Konfliktas, pasak specialistės, vyksta tada, kai partneriai lygiaverčiai nebijo išsakyti savo nuomonės, jausmų, paprieštarauti kito mintims. Bet jeigu vienas iš partnerių pasako kitam, ką daryti, o kitas bijo atsakyti – tai jau yra psichologinis smurtas. Specialistė priduria, kad niekada nebūna vienos rūšies smurto. Fizinio smurto nebūna be psichologinio, seksualinio be fizinio. Pasak jos, smurtiniai santykiai sudėtingas dalykas, todėl nelengva juos nutraukti.

„Linkiu nelikti abejingais ir priimti vienas kitą. Esame skirtingi, reikia gerbti tuos skirtumus, nekontroliuokime kito žmogaus gyvenimo“, – linkėjo Moterų teisių asociacijos direktorė Vilija Žukauskaitė.

Nuo teorijos prie praktikos

Teorija lieka teorija, o praktikoje viskas atrodo kiek kitaip. Privalu nebūti abejingais ir gebėti atpažinti smurtines situacijas. Teatras padeda parodyti probleminius dalykus ir pradėti apie tai kalbėti. Tam pasitelktas aktorių ir režisierių Vytauto Gasiliūno bei Raimondos Kimbraitės dueto forumo teatro principas – smurto situacijų inscenizacijos, kurių metu žiūrovai ir renginio svečiai lygiavertiškai su aktoriais įsitraukė į diskusijas ir vaidybines situacijas, keisdami vyksmo eigą.

Emocinė pagalba jaunimui

„Jeigu niekas jaunam žmogui nesakė, kad jis yra vertingas, iš kur jis gali turėti drąsos, jaustis vertas meilės, svarbus?“ – retoriškai klausė Jaunimo linijos Kauno padalinio vadovė Vaida Žliobaitė.

Pasak specialistės, Jaunimo linijos pokalbiai yra skirti tam, kad žmonės paskambintų ir dalintųsi išgyvenamu beviltiškumu, liūdesiu, skausmu, pykčiu, baime, mintimis apie savižudybę. Jaunimo linijoje dirbantys specialistai stengiasi išgirsti kiekvieną, kuris paskambina, įvardyti jo gėdą, skausmą, liūdesį ir pabūti kartu tame skausme, istorijoje, kurią žmogus išgyvena bei padėti jam įsivardinti, kad tai nėra gerai, taip neturi būti.

„Pasidalinti jausmais yra pirmas mažas žingsnis į pokytį. Tokių situacijų mes nepakeisime per vieną dieną. Bet išdrįsti pasidalinti, pabūti su kažkuo tuose jausmuose, kuriuos kelia gyvenimas, yra pirmas žingsnis į pokytį. Tikiu, kad pokytį pasiekti galim. Nėra nesvarbių jausmų. Jei negalite pasidalinti savo išgyvenimais su šeimos nariais, draugais, kolegomis, tam yra žmonės, kurie pasiruošę išklausyti jus 24 val. per parą“, – nebijoti savo jausmų ir pagalbos kreiptis į Jaunimo liniją skatino specialistė.

Kiekviena problema turi išeitį

Pasak aktoriaus ir režisieriaus Vytauto Gasiliūno, šis projektas yra dar vienas žingsnelis gėrio ir problemos sprendimo link. Jis teigia, kad nėra problemos be išeities, reikia tik nebijoti kažką daryti.

„Jei nieko nedarysim, tai niekas ir nesikeis. Stovintis vanduo greitai tampa pelke. Todėl linkiu tekėti gyvenimu ir netapti pelke. Kartais menkas paklausimas, ar galiu Tau padėti, žmogui gali suteikti didelę atspirtį pradėti kažką keisti“, – nelikti abejingais skatino aktorius, režisierius ir renginio vedėjas Vytautas Gasiliūnas.

Nuotr.  Viktorija Lankauskaitė